TIKĖJIMO PRADŽIA

Man tikėjimas yra išsilaisvinimo nuo baimės kertinis akmuo. Šis tikėjimas mane verčia tikėti, nežiūrint tariamų prieštaravimų, kad gyvenu prasmingoje visatoje.

Tai reiškia tikėjimą visa galinčiu, teisingu ir mylinčiu Sutvėrėju. Dievas man skyrė tikslą, prasmę, lemtį augti, nors pamažu ir svyruojant, tampant vis panašesniu į Jį Patį. Kol netikėjau, gyvenau tarsi ateivis priešiškame ir žiauriame pasaulyje, kuriame negalėjau jausti vidinio saugumo.

<<<>>>

„Alkoholio suklupdytas, tapau pasirengęs prašyti tikėjimo dovanos. Tada viskas ir pasikeitė. Daugiau neteko pasijusti visų apleistam ir beviltiškam kaip pirmiau, nors skausmų ir bėdų visokių netrūko. Suvokiau, kad visatą palaiko Dievo meilė, kad aš nebesu vienas“.

1. GRAPEVINE, 1962
2. LAIŠKAS, 1966