MATERIALINĖ IR DVASINĖ GEROVĖ

“…ekonominio pažeidžiamumo baimė paliks mums.“

Sumažinti baimę arba visiškai ja atsikratyti pataisyti ekonominę padėtį yra skirtingi dalykai.
Kai A.A. Bendrijoje buvau naujokas, šiuos du dalykus painiojau. Maniau, kad baimė paliks mane tik tada, kai pradėsiu uždirbti pinigus. Tačiau vieną dieną, man begromuliuojant savo finansinius sunkumus, iš Didžiosios Knygos puslapių „iššoko“ viena eilutė: „Mums materialinė gerovė visada seka dvasinį tobulėjimą; ji (gerovė – vert.) niekad nebūna pirma“ (psl. 127). Staiga aš supratau, kad šis pažadas – tai garantija. Pamačiau, kad prioritetai čia sudėlioti teisingai, kad dvasinis tobulėjimas sumažintų tą siaubingą baimę, kaip sumažino daugelį kitų baimių.
Šiandien stengiuosi naudotis Dievo man suteiktomis galimybėmis padėti kitiems. Atradau, kad būtent tai visi vertina. Stengiuosi atsiminti, kad darbuojuosi ne vien sau. Dievo sukurtus turtus esu gavęs tik naudojimuisi, niekada nebuvau jų „savininkas“. Mano gyvenimo tikslas pasidarė daug aiškesnis, kai dirbu tam, kad padėčiau, o ne tam, kad turėčiau.

KASDIENINIAI APMĄSTYMAI